Šiuolaikinės vokalinės muzikos ansamblis „Melos“ – tai kolektyvas, mėgstantis dalintis kūrybiniu procesu kartu su atliekamos muzikos kompozitoriais, o menininkų rezidencijos tampa ypatingu įvykiu, atskleidžiančiu gilesnį, sodresnį, artimesnį santykį su kūrėju, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Todėl ansamblis, kaip ir ne vienas menininkas, vasarą prieglobstį randa Kintuose. Šiemet jos tęsia pernai užgimusią tradiciją ir vasaros rezidencijos metu kviečiasi užsienio kūrėjus. Šiais metais – tai austrų kompozitorius, garso menininkas ir vargonininkas Klausas Langas. Šis menininkas muziką traktuoja kaip laisvą ir savarankišką akustinį objektą, garsą – kaip girdimą laiką, nesisiejantį su nieku už jo ribų. Pasak „Melos“ meno vadovės Jutos Pranulytės, „Klaus savo muzikoje ieško, siekia perteikti bei klausytojui suteikti grožio patirtį per garsą. Jo muzikos laikas ištęstas, koncentruojamasi į garso spalvą“. Kolektyvo draugystė su kompozitoriumi prasidėjo būtent dėka Jutos, kuri su menininko muziką pamilo prieš penketą metų, išgirdusi ją festivalio Škotijoje „Tectonics“ metu. Šiemet Kintuose „Melos“ ir K. Langas parengė specialią kompozitoriaus vokalinės kūrybos koncertinę programą „Sleep at Sea“, tapusią dvyliktą kartą vykstančiu Kintų vasaros muzikos festivalio dalimi.
Rezidencija kartu su kompozitoriumi, anot kolektyvo, ne tik leidžia repeticijų metu įsigilinti į muzikos turinį, estetiką, filosofinį pagrindą, pažinti K. Langą kaip kūrėją ir asmenybę, tačiau ir leistis į kūrybinį procesą kartu rengiant programą. Pasak „Melos“ muzikos vadovės Karolinos Ramonės, rezidencija suteikė progą „būti dar arčiau kompozitoriaus sumanymų, o įprasti kūrybos procese svarbūs dėmenys „kompozitorius – partitūra – atlikėjas“ tarsi persipina, komunikacija tarp atlikėjo ir kompozitoriaus tampa artimesnė, savitai lankstesnė“. J. Pranulytės teigimu, K. Lango muzika yra artima Lietuvos kūrėjams ir žmogiškąja, ir estetine bei komponavimo kryptimis. Ji pasižymi minimalistine kalba, struktūrišku komponavimu, dideliu dėmesiu garsui, o ypač ilgos ir tylios frazės suteikia be galo malonų estetinį patyrimą.
Repeticijos vyko Vilniaus Šv. Kazimiero ir Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčiose – pastarojoje Kintų muzikos festivalio metu rugpjūčio 26 d. pirmąkart ir suskambėjo „Sleep at Sea“. Bažnyčių erdvės pasižymi ypač aidinčia akustika, todėl dainavimas jose kelia iššūkių, tačiau, anot K. Ramonės, tuo pat metu yra labai malonus. Ji pasakojo, kad „vienas iš interpretacinių tikslų buvo atskleisti vargonų ir balsų simbiozę, tembrišką susiliejimą“. Tai, nepaisant tylios dinamikos keliamų iššūkių, ypatingai motyvavo sutelkti dėmesį ir susikoncentruoti ties minimalistine estetika.
„Sleep at Sea“ koncertas be plojimų“ – tai vientisa minimalistinė patirtis (vargonų partijas atliko pats kompozitorius). Viena iš programos ašių tapo K. Lango premjera –„Und dennoch mir geschieht“ (liet. „Ir vis dėlto man tai atsitinka“) 8 balsams. Tai kompozitoriaus dedikacija meloms, kurioje jis savo dėmesį kreipė į monochromišką, lygų ir vientisą kolektyvo skambesį. K. Ramonė, kalbėdama apie kūrinį, pastebi, kad trys muzikiniai jo dėmenys, ilgi, besitęsiantys akordai, nuolat virpančios bangelės ir partijos su M. Rilke tekstais suteikia muzikinei tėkmei erdviškumo pojūtį. „Ilga trukmė panardina klausytoją linearioje dramaturgijoje, kol pačioje kadencijoje staiga pasigirsta vertikalus muzikos dėstymas, ramūs pabaigos akordai, kuriuose užkoduota būtent pirmos dalies medžiaga“, – pasakoja ji.
Nors Kintų vasaros muzikos festivalis jau įvyko ir „Sleep at Sea“ jau nuaidėjo Švėkšnos bažnyčios skliautuose, „Melos“ žada, kad tai nebuvo vienintelė galimybė išgirsti šią programą. Planuojama, kad ji nuguls į albumą ir ateityje nuskambės kitose Lietuvos erdvėse.